OP ​105/52

OP 105/52 | Vilna, putų polisterolas, video projekcija, mišri technika 200x200x230 | 2011

„Žaidimų planeta“ (Game Planet) (vad. Prof. Eglė Ganda Bogdanienė) – Tai kūrybinis projektas susidedantis iš trijų skirtingų instaliacijų „KIBERdermoSUPERturboKEista mašina“, „OP 105/52“ ir „Žaidimas“. Jos susijusios viena problema – bereikalingos plastinės chirurgijos absurdiškumas. Savo kūrybiniais sprendimais kritiškai reflektuoju minėtą problemą. Nebūtina plastinė operacija tik deformuoja, destruktyviai transformuoja žmogaus kūną. Čia kūnas tampa chirurgo „smėlio dėže“, o pats žmogus prikemšamas nereikalingų dalių, kurios, jo manymu, turėtų jį patobulinti. Ilgainiui gali atsirasti priklausomybė plastinei operacijai, kuri iš žmogaus padaro antžmogį arba net užprogramuoja jį manyti, jog jis „ vis dar nėra tobulas“. Operacija žmogui tampa atrakcija. Galų gale žmogaus kūnas, operacija ir operacinė tampa kažkokia iliuzija – melo ir netikrumo laboratorija.

Pirmoji instaliacija – „KIBERdermoSUPERturboKEISTA mašina“ (vilna, plastmasė, metalas, mišri technika, 5050230 cm, 2010m.) vizualizuoja idėją, jog nepaisant visų įspėjimų ir neaiškios preparato ar aparato išvaizdos, žmogus dėl savo išvaizdos ryžtasi kvailiausiems eksperimentams.

Antrojoje instaliacijoje – „Op 105/52“ (video-projekcija, vilna, poliesteris, putplastis, plastmasė, mišri technika, 200200230 cm, 2011m.) paralelės tarp tikra – netikra vizualizacija.

Trečioji instaliacija – „Žaidimas“ (žaidimų aparatas, vilna, kamšytinė technika, 100×230 cm, 2012m.) sujungia ir vizualizuoja problemos segmentus – priklausomybę, žaidimą, pinigus, grožio funkciją.

Šiais savo kūrybiniais bandymais keliu klausimus, kokia realių ir meninių žmogaus kūno transformacijų prasmė, kokios galimybės; bandau reflektuoti ir savitai įprasminti. Mano kūrybiniai bandymai gana fragmentiški. Plastinės operacijos nėra naujiena, tačiau noras transformuoti savo kūną, jį tobulinti, keisti (pridėti, atimti ar pan.) – ir šių norų įgyvendinimo mąstai atskleidžia naują tendenciją/madą, ilgainiui galinčią paversti mus visus vienalyte mase. Šios problemos yra daug arčiau, nei manoma. Žmogaus kūno transformacijos, antžmogio atsiradimo, vienalytės belytės masės atsiradimo temos ima skleistis popkultūroje, kuri formuoja jaunesnės kartos mąstymą. Anksčiau ar vėliau tai gali tapti net norma.